Įgaliojimas — tai specialus dokumentas, suteikiantis teisę kam nors, įgaliojime nurodytam asmeniui, atstovauti fizinio ar juridinio asmens interesams.

Įgaliojimas būna bendrasis ir specialusis — specialiems įgaliojimams (veiksmams). Bendrąjį įgaliojimą tikslinga išduoti savo vaikams, tėvams.

Įgaliojimas turi galiojimo terminą. Šis terminas nurodomas įgaliojime. Jei įgaliojime terminas nenurodytas, paprastai jis galioja 1 metus. Kai kuriose šalyse tai reiškia neribotą įgaliojimo galiojimą. Tačiau daugumoje šalių neriboto galiojimo terminui įgaliojime galioja taisyklė tai nurodyti įgaliojimo tekste.

Kai kuriose šalyse įgaliojimo terminas yra ribojamas įstatymų ir neviršija, pavyzdžiui, 3 metų. Tai yra, nustatyti ilgesnį terminą neįmanoma.

Įgaliojimą galima sudaryti pas notarą, konsulate (konsului), ligoninėje (gydytojui), jei asmuo dėl savo būklės negali palikti ligoninės, vietos savivaldos institucijose (tai įmanoma, pavyzdžiui, Italijoje). Įgaliojimas taip pat gali būti išduotas ir juridinio asmens (įmonės) direktoriaus vardu.

Įmonės įgaliojimas atlikti veiksmus šalies viduje paprastai nereikalauja notarinio patvirtinimo. Tačiau siekiant apsaugoti ar atstovauti interesams užsienyje, įgaliojimas turi būti konsulinis arba notarinis su apostile arba legalizavimu (jei tarp šalių nėra susitarimų dėl supaprastintos dokumentų apyvartos).

Įgaliojime nurodomi abiejų asmenų — įgaliotinio ir įgaliotojo — duomenys (pasas, gimimo datos, asmens numeriai ar kodai), įgaliojimo sudarymo data, įgaliojimai ir įgaliojimo galiojimo terminas.

Apostilės šalims — reikalinga apostilė. Kitoms šalims — legalizavimas.